Vėl bus dienoraštinė, pusiau veiksminė dalis. Vien su Adriana ir Amanda.

"Amanda.. kaip mes atitolome.. tavęs nėra šalia, ture.. taip noriu grįžti pas tave, ir tiesiog.. apkabinti.. Pasakyti, kad esi brangiausias žmogus pasaulyje.. ir visada būsi.. Amanda ... jeigu turėčiau apibūdinti, koks jausmas būna išgirstant tavo vardą, kai kartu leidžiame smagias, juokingas ir liūdnas akimirkas.. kai tu mane paguodi, nuotaika iš kart pasitaiso.. kai po ilgo nebuvimo kartu pasiilgsti.. kai pamatau tave, aš jaučiuosi laimingiausias žmogus pasaulyje.. to neįmanoma apsakyti žodžiais.. todėl ir visada liksi geriausia mano drauge. Per amžių amžius. AMEN"
Parašiusi tokį įrašą į dienoraštį, taip norėjau paskambinti Amandai.. viską jai pasakyti.. Paėmiau telefoną, ir surinkau jos numerį. Padelsiau prieš spaudžiant mygtuką, bet.. aš jį nuspaudžiau.
- Klausau? - atsiliepė linksmas Amandos balsas. Fone girdėjosi tranki tranki muzika, ir kažkieno žodžiai: - Amanda, nu, kodėl nepadedi man...
- Labas,- nusijuokiau.
- Kas kalba? - pajaučiau, kad ji buvo girta.
- Aš, Adriana.
- Kokia Adriana? - paklausė ji. Jaučiausi šiek tiek įžeista.
- Tavo geriausia draugė,- pyktelėjusi pasakiau. Pasigirdo šūksniai iš kitos ragelio pusės.
- Emm,- prabilo ir pati Amanda. - Atleisk, mano geriausios draugės vardas ne Adriana, o Sima.. Simut, gal čia tu?
Išsižiojau... kaip ji taip.. ką?.. kodėl?... Net nepadėjusi ragelio sviedžiau telefoną į sieną. Jis nesudužo, bet man nerūpėjo. Apsiverkiau. Apkabinau savo kelius ir tiesiog verkiau..Verkiau valandą, dvi.. štai ir trečia.. bet trečiąjąi pabaigti trūko oro, ašarų, ir tiesiog.. žaizdos atsivėrė ir širdyje, ir plaučiuose, ir kur tik gali būti. Dar truputį pakūkčiodama nusisukau į šoną. Staiga išgirdau žingsius koridoriuje, atodūsius ir dejavimus. Pro mano duris kažkas įsiveržė.. Tai buvo Haris ir Taylor.. jie jau pradėjo rengtis, tik aš krenkštelėjau. Jie atsisuko. Harry išraudo, bet Taylor ne.
- Kale, ką čia veiki? Dink! - sušuko ji.
- Čia. Yra. Mano. Ir. Zayn. Kambarys,- iškošiau lėtai ir be galo piktai. Haris atšoko nuo Taylor ir pribėgo prie manęs.
- Tau viskas gerai? Tu verkei, aš matau.. kas nutiko?
Negi aš taip baisiai atrodau?
- Zayn tave paliko? - baimingai paklausė, bet jo balse jaučiau kažkokią... viltį..?
- Ne. Eikit iš čia laižytis kitur,- grubiai tariau ir nustūmiau Harį. Jis susirūpinęs paskutinį kartą pažvelgė į mane, ir leidosi Taylor ištempiamas. Jau ruošiausi numigti, bet mano ramybę sudrumstė...